1 Apžvalga

Nepaisant neapibrėžtumo ir prekybos politikos sukrėtimų, 2025 m. euro zonos ekonomika ir toliau buvo atspari. Praėjusiais metais augimo lūkesčiai buvo nuosekliai didinami ir 2026 m. pradžioje ekonomika iš esmės išlaikė šį teigiamą pagreitį. Tačiau dėl karo Artimuosiuose Rytuose atsinaujino neapibrėžtumas, ir ekonomikos perspektyvos vėl temdomos. Laivybos trikdymai Hormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių prekybos nafta ir suskystintomis gamtinėmis dujomis maršrute – ir išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą lėmė didelį nepastovumą pasaulio energijos rinkose ir padidino naftos bei dujų kainas. Ekspertų pagrindinio scenarijaus prognozės grindžiamos energetikos biržos prekių ateities sandorių kainomis galutinę duomenų įtraukimo dieną – 2026 m. kovo 11 d.^[1] Jos rodo, kad vidutinės ketvirčio naftos ir dujų kainos aukščiausią lygį pasieks 2026 m. antrąjį ketvirtį ir atitinkamai sudarys maždaug 90 JAV dolerių už barelį ir 50 eurų už MWh, o vėlesniais ketvirčiais mažės. Atsižvelgiant į šias prielaidas, pagrindiniame prognozių scenarijuje numatoma, kad infliacija didės, o tai slopins perkamąją galią, vartojimo išlaidas, taigi ir BVP augimą, ypač trumpuoju laikotarpiu. Vis dėlto tebėra labai neaiški tolesnė konflikto raida, jo poveikis energijos kainoms, neapibrėžtumui ir pasitikėjimui, taip pat energijos kainų sukrėtimo poveikis vartojimo, neįskaitant energijos, kainoms. Todėl pagrindinį prognozių scenarijų papildo alternatyvūs hipotetiniai scenarijai, kuriuose daromos konflikto įvairaus masto ekonominio poveikio euro zonai prielaidos.

Kaip numatyta gruodžio mėn. ekspertų prognozėse, praėjusių metų pabaigoje euro zonos ekonomika augo 0,2 %, o ją palaikė didėjantis vartojimas ir valstybės sektoriaus investicijos. Iš trumpalaikių rodiklių matyti teigiama augimo dinamika 2026 m. pirmus du mėnesius, tačiau dėl karo Artimuosiuose Rytuose trumpalaikės augimo perspektyvos buvo sumažintos, nes energijos kainų sukrėtimai ir padidėjęs neapibrėžtumas greičiausiai lems mažesnį vartojimą ir investicijas. Atsižvelgiant į santykinai sparčiai krintančias energijos kainas, kaip matyti iš kainų energetikos biržos prekių ateities sandorių rinkose, ir neapibrėžtumą, numatoma, kad šis sumažėjimas bus laikinas. Vidutiniu laikotarpiu vidaus paklausa ir toliau turėtų būti pagrindinis euro zonos ekonomikos augimo variklis, skatinamas atsparios darbo rinkos ir valdžios sektoriaus išlaidų infrastruktūrai ir gynybai, ypač Vokietijoje. Kalbant apie išorės padėtį, nors tikimasi, kad gerėjant užsienio paklausai eksportas didės sparčiau, tikėtina, kad euro zona ir toliau praras pasaulio rinkos dalis dėl besitęsiančių konkurencingumo problemų, įskaitant kai kurias struktūrinio pobūdžio, ir nepaisant to, kad eksportui į JAV taikomi muitai yra šiek tiek mažesni negu gruodžio mėn. prognozių metu. Pagal pagrindinį prognozių scenarijų, metinis realiojo BVP augimo tempas 2026 m. bus 0,9 %, 2027 m. sudarys 1,3 %, o 2028 m. – 1,4 %. Palyginti su 2025 m. gruodžio mėn. prognozėmis, 2026 m. BVP augimo prognozė sumažinta 0,3, o 2027 m. – 0,1 procentinio punkto dėl karo Artimuosiuose Rytuose eskalacijos, o 2028 m. prognozė nepasikeitė.

Prognozuojama, kad infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2026 m. antrąjį ketvirtį smarkiai padidės iki 3,1 % dėl energijos kainų šuolio, nulemto krizės Artimuosiuose Rytuose, o trečiąjį ketvirtį sumažės iki 2,8 % po to, kai pagal ateities sandorių kainas sumažės energijos žaliavų kainos. Pagal pagrindinį scenarijų numatoma, kad 2027 m. energijos kainų infliacija taps neigiama, daugiausia dėl mažinančio energijos bazės efekto, o 2028 m. gerokai padidės, nes tikimasi, kad 2-osios ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS2) įgyvendinimas bendrąją infliaciją padidins 0,2 procentinio punkto. Prognozuojama, kad nuo 2026 m. pabaigos maisto produktų kainų infliacija didės, nes staigaus energijos kainų šuolio daromas spaudimas persiduos maisto kainoms vartotojams, o 2028 m. sumažės. Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, turėtų sumažėti nuo 2,4 % (2025 m.) iki 2,1 % (2028 m.). Nors infliaciją pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, taip pat veikia kainų spaudimas, kylantis dėl didesnių energijos kainų, manoma, kad poveikį sušvelnins šiek tiek sumažėjęs darbo sąnaudų spaudimas, ankstesnis euro pabrangimas ir importo iš Kinijos skverbtis. Apskritai pagrindiniame scenarijuje numatoma, kad infliacija pagal SVKI padidės nuo 2,1 % (2025 m.) iki 2,6 % (2026 m.), 2027 m. sumažės iki 2,0 %, o 2028 m. padidės iki 2,1 %. Dėl tam tikro infliacijos kompensavimo poveikio, susijusio su energijos kainų šuoliu, darbo užmokesčio kilimas keletą ateinančių metų lėtės, nors ir ne taip sparčiai, kaip buvo numatyta ankstesnėse prognozėse. Palyginti su 2025 m. gruodžio mėn. prognozėmis, 2026 m. bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė padidinta 0,7 procentinio punkto, daugiausia dėl energijos dedamosios. 2027 m. prognozė padidinta 0,2, o 2028 m. – 0,1 procentinio punkto, nes didesnių energijos kainų daromas spaudimas persiduoda SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, ir maisto produktų dedamosioms; o energijos dedamoji šiek tiek sumažinta.

Be pagrindinio scenarijaus, ekspertai parengė alternatyvius hipotetinius scenarijus, kurie skiriasi prielaidomis dėl energijos kainų sukrėtimo masto ir trukmės, jo poveikio tarptautinei aplinkai ir neapibrėžtumui bei jo sklidimo per netiesioginį ir antrinį poveikį infliacijai. Šiuose scenarijuose pristatomi alternatyvios energijos žaliavų kainų raidos ir jų perdavimo euro zonos ekonomikai pavyzdžiai. Ekspertai šiems scenarijams nenustato tikimybės lygio – jie veikiau skirti parodyti pagrindiniams neaiškumams, susijusiems su konflikto poveikiu. Kaip įprasta ekspertų prognozėse, šiuose scenarijuose parodomas poveikis euro zonos ekonomikai, jei nebūtų imamasi papildomų pinigų ar fiskalinės politikos priemonių, palyginti su pagrindiniu scenarijumi. Į nepalankųjį scenarijų įtraukti didesni netiesioginiai ir antriniai poveikiai, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, siekiant užfiksuoti galimus netiesinius veiksnius, susijusius su pradinio energijos kainų sukrėtimo persidavimu kitoms kainoms visoje ekonomikoje. Jame daroma prielaida, kad energijos kainos kils daug sparčiau, taip pat daugiau padidės neapibrėžtumas, o neigiamas poveikis labiau išplis tarptautiniu mastu (pvz., sumažės užsienio paklausa). Daroma prielaida, kad 2026 m. antrąjį ketvirtį naftos ir dujų kainos pasieks aukščiausią tašką – atitinkamai 119 JAV dolerių už barelį ir 87 eurus už MWh, o iki 2027 m. trečiojo ketvirčio priartės prie pagrindinio scenarijaus prielaidų. Palyginti su pagrindiniu scenarijumi, pagal nepalankųjį scenarijų numatoma, kad infliacija 2026 ir 2027 m. būtų atitinkamai 0,9 ir 0,1 procentinio punkto didesnė, o 2028 m. – 0,5 procentinio punkto mažesnė dėl dezinfliacinio spaudimo, kilsiančio dėl spartaus energijos kainų normalizavimo tais metais. Kita vertus, ekonomikos augimas 2026 ir 2027 m. būtų mažesnis nei pagal pagrindinį scenarijų, bet 2028 m. – didesnis. Palyginti su nepalankiuoju scenarijumi, pagal griežtąjį scenarijų daroma prielaida, kad energijos kainų sukrėtimas bus stipresnis ir truks ilgiau, padidės neapibrėžtumas, o netiesioginis ir antrinis poveikis bus dar stipresnis. Daroma prielaida, kad 2026 m. antrąjį ketvirtį naftos kainos pasieks aukščiausią tašką – 145 JAV dolerius už barelį, o dujų kainos – 106 eurus už MWh, o vėliau mažės daug lėčiau ir kitą prognozių laikotarpio dalį gerokai viršys tiek pagrindinio, tiek nepalankiojo scenarijų prielaidas. Palyginti su pagrindiniu scenarijumi, bendroji infliacija prognozių laikotarpiu būtų gerokai ir nuolat didesnė (2026 m. – 1,8, 2027 m. – 2,8, o 2028 m. – 0,7 procentinio punkto). Didelis infliacijos skirtumas 2028 m., lyginant nepalankųjį scenarijų (1,6 %) su griežtuoju (2,8 %), (žr. 1 lentelę), rodo, koks svarbus vaidmuo, nustatant poveikį infliacijai vidutiniu laikotarpiu, tenka konflikto raidai, energijos tiekimo sutrikimams ir sukrėtimo sukurtų plitimo mechanizmų dydžiui. 2026–2027 m. ekonomikos augimas būtų 0,4–0,5 procentinio punkto mažesnis, o 2028 m. padidėtų iki 0,5 procentinio punkto aukščiau nei pagal pagrindinį scenarijų. Padidėjęs augimas prognozių laikotarpio pabaigoje susijęs su numatomu pajamų ir paklausos augimu dėl ankstesniais metais kilusio darbo užmokesčio reaguojant į padidėjusią infliaciją.

Galiausiai, techninėmis prielaidomis grindžiamos prognozės, kurių galutinė duomenų įtraukimo data – kovo 4 d. (įtraukta informacija, gauta per pirmąsias tris darbo dienas nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios), rodo palankesnę perspektyvą: daroma prielaida, kad 2026 m. antrąjį ketvirtį naftos ir dujų kainos pasieks atitinkamai 79 JAV dolerius už barelį ir 48 eurus už MWh^[2]. Pagal šias prognozes infliacija 2026 m. būtų 0,3 procentinio punkto mažesnė nei pagal galutinį pagrindinį scenarijų, 2027 ir 2028 m. – 0,1 procentinio punkto mažesnė, o kiekvienais prognozių laikotarpio metais augimas būtų 0,1 procentinio punkto didesnis.

2 Makroekonominės prognozės euro zonos ekonomikai. Pagrindinio scenarijaus vertinimas

2.1 Realioji ekonomika

2025 m. ketvirtąjį ketvirtį euro zonos ekonominis aktyvumas padidėjo 0,2 %, o tai atitiko gruodžio mėn. prognozes (žr. 1 pav.). Visų didžiųjų euro zonos ekonomikų augimas 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo teigiamas. Tačiau ženklus Airijos ekonomikos susitraukimas, susijęs su tarptautinių įmonių veikla, darė neigiamą įtaką bendram augimui visoje euro zonoje. Pakoreguotas euro zonos BVP rodiklis, kuriam naudojama „pakoreguota vidaus paklausa“, o ne Airijos BVP, 2025 m. paskutinį ketvirtį padidėjo 0,4 %, o tai buvo 0,1 procentinio punkto daugiau, nei numatyta gruodžio mėn. prognozėse^[3]. Bendrosios pridėtinės vertės augimą skatino, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių paslaugos, nekilnojamasis turtas ir viešosios paslaugos, tačiau apdirbamoji gamyba vėl susitraukė. Privatusis vartojimas ir valdžios sektoriaus investicijos bei investicijos į būstą buvo šiek tiek didesnės, nei tikėtasi, o prekybos srautai – mažesni.

Remiantis vasario mėn., t. y. prieš prasidedant karui Artimuosiuose Rytuose kovo mėn., apklausų duomenimis, ekonomika 2026 m. pirmus du mėnesius augo sparčiai. Sudėtinis produkcijos pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) vasario mėn. padidėjo iki 51,9. Tai lėmė apdirbamosios gamybos produkcijos sudedamoji dalis, padidėjusi 1,4 punkto iki 51,9, o paslaugų verslo aktyvumo PVI taip pat pakilo iki 51,9. Vasario mėn. Europos Komisijos ekonominių vertinimų rodiklis sumažėjo, tačiau vis dar buvo didesnis nei 2025 m. pabaigoje, o tai rodo, kad, didėjant mažmeninės prekybos ir vartotojų pasitikėjimui, ekonomika ir toliau auga.

Tačiau dėl karo Artimuosiuose Rytuose artimiausio laikotarpio augimo perspektyvos sumažintos, nes tikėtina, kad energijos kainų sukrėtimas ir didėjantis neapibrėžtumas paveiks namų ūkių perkamąją galią ir vartotojų bei verslo pasitikėjimą. Techninės prielaidos, kuriomis grindžiamos prognozės, atspindi lūkesčius, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose bus palyginti nedidelio masto, o tai reiškia, kad neigiamas poveikis bus labiausiai juntamas trumpuoju laikotarpiu. Šioms prielaidoms būdingas labai didelis neapibrėžtumas, todėl daugiau dėmesio reikėtų skirti alternatyviems scenarijams (žr. 3 skirsnį). Pagal dabartines pagrindinio scenarijaus prognozes, 2026 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais vartojimo ir investicijų dinamika bus vangesnė, nei anksčiau tikėtasi. Vis dėlto augimą turėtų ir toliau skatinti esant atsparioms darbo rinkoms augančios realiosios pajamos ir didėjančios fiskalinės paskatos. Vertinama, kad pirmąjį ketvirtį ketvirtinis augimas sumažės nuo 0,3 %, nes karas jam dar iš esmės nedarys poveikio, iki 0,1 % antrąjį ketvirtį ir 0,2 % trečiąjį ketvirtį (žr. 1 pav. a grafiką). Palyginti su gruodžio mėn. ekspertų prognozėmis, tai reiškia, kad antrojo ketvirčio prognozė sumažinta 0,3, o trečiojo ketvirčio – 0,2 procentinio punkto.

1 pav.

Euro zonos realusis BVP

a) Realiojo BVP augimas	b) Realiojo BVP lygiai
(ketvirtiniai pokyčiai, %; dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguoti ketvirtiniai duomenys)	(grandininiu metodu susieti dydžiai, mlrd. eurų)

Prognozuojama, kad, atsigaunant vidaus paklausai, metinis realiojo BVP augimas vidutiniu laikotarpiu padidės nuo 0,9 % (2026 m.) iki 1,3 % (2027 m.) ir 1,4 % (2028 m.), remiantis pagrindine prielaida dėl trumpalaikio sukrėtimo, įtraukta į energijos kainų ateities sandorius, o neigiamas grynojo eksporto poveikis 2027 m. taps šiek tiek teigiamas (žr. 2 pav. ir 2 lentelę). Metinio augimo smuktelėjimas nuo 1,5 % (2025 m.) iki 0,9 % (2026 m.) rodo tiek mažesnę dinamiką tais pačiais metais, tiek mažesnį perkėlimo efektą. Vertinant iš išlaidų perspektyvos, numatoma, kad prie augimo ir toliau daugiausia prisidės privatusis vartojimas, o jį papildys sparti investicijų dinamika.

• Numatoma, kad, prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose, namų ūkių išlaidos trumpuoju laikotarpiu bus mažesnės, tačiau vidutiniu laikotarpiu jos turėtų didėti. Vertinama, kad konfliktas slopins privatųjį vartojimą, daugiausia dėl sumažėjusios perkamosios galios, didesnio neapibrėžtumo ir numatomo šiek tiek mažesnio užimtumo. Vis dėlto prognozuojama, kad privačiojo vartojimo augimą palaikys daugiau augsiantis (po nuosmukio 2026 m. dėl pakilusios infliacijos) realusis darbo užmokestis ir vis dar atsparios darbo rinkos. Namų ūkių taupymo norma turėtų šiek tiek sumažėti, nors padidėjęs neapibrėžtumas ir daro šiokį tokį didinantį poveikį.
• Investicijos turėtų augti sparčiau nei BVP visu prognozių laikotarpiu, nepaisant to, kad karas iš pradžių jas slopino. Manoma, kad konfliktas slopins privačių investicijų augimą dėl padidėjusio neapibrėžtumo ir mažesnės paklausos daromo spartinančio poveikio. Vis dėlto tikimasi, kad verslo investicijos iš esmės kompensuos viešųjų investicijų sulėtėjimą 2027–2028 m., pasibaigus priemonės „Next Generation EU“ (NGEU) galiojimui. Jas palaikys didėjanti vidaus ir užsienio paklausa, didesnės išlaidos gynybai ir infrastruktūrai, mažėjantis neapibrėžtumas, vis dar palankios finansavimo sąlygos ir augantis pelnas. Esant atsparioms darbo rinkoms, investicijas į būstą turėtų toliau skatinti didesnės pajamos, tačiau tikėtina, kad jos augs lėčiau, nes didesnės būsto paskolų palūkanų normos neigiamai veikia būsto įperkamumą.
• Eksporto augimas greičiausiai vis dar bus vangus, nes jo rezultatus neigiamai tebeveikia nemažėjantys iššūkiai euro zonos konkurencingumui, JAV muitai ir anksčiau kilęs euro kursas. Manoma, kad karas Artimuosiuose Rytuose darys palyginti nedidelį poveikį eksporto augimui, kurį trumpuoju laikotarpiu turėtų paskatinti šiek tiek geresni pagrindinių prekybos partnerių ekonominės veiklos rezultatai ir mažesni muitai (žr. 1 intarpą). Nepaisant to, numatoma, kad euro zonos eksporto rinkos dalis toliau mažės. Apskritai tikėtina, kad 2026 m. grynasis eksportas turės nedidelį neigiamą poveikį realiojo BVP augimui, 2027 m. poveikis taps šiek tiek teigiamas, o 2028 m. – iš esmės neutralus.

Tikimasi, kad vidaus paklausą palaikys tebetaikomos fiskalinės paskatos, susijusios su išlaidomis gynybai ir infrastruktūrai. Apskaičiuota, kad bendras fiskalinių išlaidų gynybai ir infrastruktūrai, daugiausia Vokietijos, kurių impulsas labiausiai buvo juntamas 2026 m., poveikis augimui yra 0,5 procentinio punkto^[4]. Kaip įprasta prognozėse, į jas įtraukiamos tik fiskalinės priemonės, kurios jau yra patvirtintos arba yra paskelbtos ir labai tikėtina, kad bus patvirtintos. Neįtraukiamos galimos būsimos vyriausybių priemonės, skirtos krizės ekonominiam poveikiui suvaldyti, pavyzdžiui, priemonės, įvestos po paskutinio energijos kainų šuolio 2022 m.

2 pav.

Euro zonos realiojo BVP augimas – suskaidymas į sudedamąsias dalis

a) Augimas tais pačiais metais ir perkeliamasis poveikis	b) Išlaidų sudedamosios dalys
(metiniai pokyčiai, %; indėlis procentiniais punktais)	(metiniai pokyčiai, %; indėlis procentiniais punktais)

Palyginti su 2025 m. gruodžio mėn. prognozėmis, 2026 ir 2027 m. realiojo BVP augimo prognozė sumažinta atitinkamai 0,3 ir 0,1 procentinio punkto, o 2028 m. prognozė nepakeista. Geresnius, nei tikėtasi, 2025 m. privačiojo vartojimo ir investicijų duomenis iš esmės atsvėrė mažesnis grynosios prekybos ir valdžios sektoriaus vartojimo poveikis augimui, o tai reiškia, kad 2025 m. BVP augimo prognozė buvo tik šiek tiek padidinta. Dėl karo Artimuosiuose Rytuose 2026 m. vidutinio BVP augimo prognozė sumažinta iš dalies remiantis ekspertų vertinimu, kuriame atsižvelgta į tikėtiną neigiamą šoktelėjusio neapibrėžtumo ir finansų bei žaliavų rinkų kintamumo poveikį vartotojų ir verslo pasitikėjimui. Ši korekcija reiškė neigiamą perkėlimo efektą augimui 2027 m. (žr. 3 pav. a grafiką). Bendrą neigiamą prielaidų pokyčių poveikį 2026–2027 m. iš dalies atsvėrė tam tikras fiskalinės paskatos didinantis poveikis, daugiausia susijęs su šiek tiek mažesnio užmojo konsolidavimo planais vienoje didelėje šalyje ir šiek tiek didesnėmis gynybos išlaidomis (žr. 3 intarpą). Labiau skatinamoji fiskalinė politika kai kuriose šalyse, sumažėjusios energijos žaliavų kainos ir šiek tiek didesnė užsienio paklausa reikštų didesnį augimą 2028 m. ir visiškai kompensuotų bet kokį nuolat atsikartojantį laikino sukrėtimo poveikį ekonominiam aktyvumui, todėl 2028 m. augimo prognozė nepakeista. Kalbant apie išlaidų sudedamąsias dalis (žr. 3 pav. b grafiką), 2026–2027 m. prognozės sumažintos dėl vartojimo ir investicijų, taip pat dėl atsargų pokyčių, susijusių su mažesniu importu.

3 pav.

Realiojo BVP augimo prognozės korekcijos, palyginti su 2025 m. gruodžio mėn. prognozėmis

a) Išskaidymas į tais pačiais metais daromą ir perkėlimo poveikį	b) Išskaidymas į pagrindines išlaidų sudedamąsias dalis
(procentiniais punktais)	(procentiniais punktais)

Numatoma, kad darbo rinka apskritai ir toliau bus atspari, nes įmonės, reaguodamos į dėl karo Artimuosiuose Rytuose laikinai sumažėjusį ekonominį aktyvumą, turėtų stengtis laikyti darbuotojų perteklių. 2025 m. užimtumas augo mažiau, prieš tai kelerius metus augęs gana sparčiai. Jau prieš karą Artimuosiuose Rytuose buvo prognozuojama, kad 2026 ir 2027 m. užimtumas augs mažiau dėl tebevykstančio perbalansavimo. Dabartinėmis aplinkybėmis daugiausia tikimasi, kad trumpuoju laikotarpiu įmonės laikys darbuotojų perteklių, atsižvelgdamos į neigiamą sukrėtimą produkcijai, kylantį dėl numatomų trumpalaikių karo Artimuosiuose Rytuose padarinių. Tačiau šį poveikį gali sušvelninti didelių žaliavų kainų daromas spaudimas pelnui, o tai apribotų galimybes laikyti darbuotojų perteklių. Apskritai prognozuojama, kad 2027 ir 2028 m. užimtumo didėjimas sulėtės labiau, palyginti su gruodžio mėn. prognozėmis (žr. 4 pav. a grafiką). Dėl tokio koregavimo darbo našumo augimas, palyginti su gruodžio mėn. prognozėmis, trumpuoju laikotarpiu sumažinamas, o tai kompensuoja 2027 m. ir 2028 m. prieaugis. Panašiai numatoma, kad 2026 m. nedarbo lygis šiek tiek padidės, 2027 m. pradės mažėti, o 2028 m. pabaigoje pasieks 6,1 % lygį, t. y. bus didesnis, palyginti su gruodžio mėn. prognozėmis (žr. 4 pav. b grafiką).

4 pav.

Darbo rinka

a) Užimtumas	b) Nedarbo lygis
(metiniai pokyčiai, %)	(darbo jėgos %)

2 intarpas
Techninės prielaidos ir prielaidos dėl muitų

Palyginti su 2025 m. gruodžio mėn. prognozėmis, techninėse prielaidose numatomos gerokai didesnės energijos žaliavų kainos 2026 m. dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, tačiau mažesnės anglies dioksido ir didesnės akcijų kainos. Po vasario 28 d. JAV ir Izraelio karinių veiksmų prieš Iraną ir vėlesnių Irano režimo atsakomųjų veiksmų, esant dideliam kintamumui, pakilo tiek naftos, tiek dujų kainos. Todėl prielaidos dėl 2026 m. naftos ir dujų kainų buvo padidintos atitinkamai beveik 30 % ir 57 %, palyginti su 2025 m. gruodžio mėn. prognozėmis (žr. A pav.). Tačiau tikimasi, kad, gerokai smukus naftos ir dujų išankstinių sandorių kainų kreivei, 2028 m. naftos ir dujų kainos bus atitinkamai tik 10 % ir 4 % didesnės, nei numatytos gruodžio mėn. prognozėse. Daroma prielaida, kad elektros energijos kainos 2026 m. bus beveik 17 % didesnės už gruodžio mėn. prognozes, tačiau 2027 ir 2028 m. – vidutiniškai 1,5 % mažesnės. Per visą prognozių laikotarpį 1-osios ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS1) kainos sumažintos vidutiniškai 13 %, o prielaida dėl ATLPS2 kainų nepakeista. Nuo gruodžio mėn. prognozių euro kursas, esant dideliam kintamumui, iš esmės nepakito tiek JAV dolerio atžvilgiu, tiek nominaliojo efektyviojo kurso prasme. Rinkos lūkesčių dėl trumpalaikių palūkanų normų 2026 m. prognozė padidinta 0,3, 2027 m. – 0,5, o 2028 m. – 0,3 procentinio punkto, o ilgalaikės palūkanų normos visu prognozių laikotarpiu padidintos 0,1 procentinio punkto.

A pav.

Energijos žaliavų kainos

a) Naftos kaina	b) Gamtinių dujų ir didmeninės elektros energijos kainos
(JAV dol. už barelį)	(Eur / MWh)

JAV Aukščiausiajam Teismui priėmus sprendimą, JAV taikomi efektyvieji muitai importui, įskaitant importą iš euro zonos, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad muitai, kuriuos JAV administracija anksčiau nustatė pagal Tarptautinės nepaprastosios padėties ekonominių galių aktą, buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, JAV importui buvo nustatytas laikinas pasaulinis 10 % fiksuotas muitas, taikant išimtis, panašias į taikytas anksčiau. Šis muitas taikomas nepriklausomai nuo galiojančių prekybos susitarimų su JAV ir daroma prielaida, kad prognozių laikotarpiu jis nesikeis. Naujasis pasaulinis muitas reiškia, kad, palyginti su gruodžio mėn. prognozėmis, JAV efektyvusis muitas euro zonos importui bus sumažintas nuo 12,1 % iki 10,5 %^[7]. Kadangi šie pokyčiai reiškia, kad kitiems JAV prekybos partneriams, visų pirma Kinijai, Brazilijai ir Indijai, muitai sumažinami labiau, poveikis bendram JAV efektyviojo muito lygiui yra didesnis (4,9 procentinio punkto mažesnis nei gruodžio mėn. prognozėse); dabar numatoma, kad šis muitas bus 13,7 %. Todėl euro zonos eksportuotojai tam tikru mastu prarado konkurencingumą JAV rinkoje, palyginti su eksportuotojais iš trečiųjų šalių, kurie gauna naudos iš labiau sumažintų muitų^[8].

A lentelė

Techninės prielaidos

	2026 m. kovo mėn.					Korekcijos, palyginti su 2025 m. gruodžio mėn.
	2024	2025	2026	2027	2028	2025	2026	2027	2028
Žaliavos:
Naftos kaina (JAV dol. už barelį)	81,2	69,1	81,3	72,1	70,2	−0,1	30,1	15,2	9,7
Gamtinių dujų kainos (Eur / MWh)	34,4	36,2	46,4	36,6	26,1	−0,7	56,6	33,1	4,2
Didmeninės elektros energijos kainos (Eur / MWh)	77,7	83,6	87,7	77,9	65,2	−0,4	16,8	5,7	−8,7
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ATLPS 1 leidimai (Eur už toną CO2)	65,2	73,9	72,9	73,4	75,5	0,2	−11,9	−13,8	−13,8
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ATLPS 2 leidimai (Eur už toną CO2)					46,0				0,0
Žaliavų, neįskaitant energijos, kainos, JAV dol. (metiniai pokyčiai, %)	9,2	5,8	0,8	0,5	−0,6	0,1	0,7	0,0	−0,3
Valiutų kursai:
JAV dolerio ir euro kursas	1,08	1,13	1,16	1,16	1,16	0,1	0,4	0,2	0,2
Euro nominalusis efektyvusis kursas (EK40) (1999 m. I ketv. = 100)	124,4	128,3	129,6	129,4	129,4	0,5	−0,1	−0,3	−0,3
Finansinės prielaidos:
3 mėn. EURIBOR (%, per metus)	3,6	2,2	2,3	2,6	2,6	0,0	0,3	0,5	0,3
10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas (%, per metus)	2,9	3,3	3,3	3,5	3,7	0,2	0,1	0,1	0,1

2.2 Kainos ir sąnaudos

Numatoma, kad bendroji infliacija padidės nuo 2,1 % (2025 m.) iki 2,6 % (2026 m.) dėl išaugusių naftos ir didmeninių dujų kainų prielaidų (žr. 5 ir 6 pav.). Vertinama, kad 2026 m. pirmąjį pusmetį bendrosios infliacijos raida sutaps su energijos kainų kilimu, o tai atitinka ateities sandorių kainas, tačiau taip pat rodo pastaruoju metu padidėjusias transporto degalų perdirbimo ir paskirstymo maržas^[9]. Vertinama, kad bendroji infliacija padidės nuo 2,1 % 2026 m. pirmąjį ketvirtį iki 3,1 % antrąjį ketvirtį, o antrąjį pusmetį sumažės iki 2,7 %. Maisto produktų kainų infliacija trumpuoju laikotarpiu turėtų toliau mažėti ir tik vėliau šiais metais šiek tiek padidėti dėl stiprėjančio energijos kainų ir kitų žaliavų sąnaudų spaudimo. Manoma, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, stabilizuosis ties 2,3 %, o netiesioginis energijos kainų infliacijos poveikis turėtų būti nedidelis.

5 pav.

Infliacija pagal SVKI euro zonoje

(metiniai pokyčiai, %)

6 pav.

Infliacijos pagal SVKI euro zonoje suskaidymas pagal pagrindines sudedamąsias dalis

(metiniai pokyčiai, %; procentiniai punktai)

Numatoma, kad 2027 m. infliacija pagal SVKI sumažės iki 2,0 %, daugiausia dėl sumažėjusios energijos kainų infliacijos, o 2028 m. padidės iki 2,1 %, daugiausia dėl anglies dioksido kainų nulemto energijos kainų infliacijos padidėjimo (žr. 7 pav. b grafiką). Bendrosios infliacijos sumažėjimas 2027 m. daugiausia susijęs su mažinančiais bazės efektais ir krentančiomis energijos kainomis, atitinkančiomis mažėjančias naftos ir didmeninių dujų ateities sandorių kainų tendencijas (žr. 2 intarpą), o energijos kainų infliacija nuo antrojo ketvirčio vėl taps neigiama (žr. 7 pav. a grafiką). Manoma, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, šiek tiek sumažės, o maisto produktų kainų infliacija toliau didės. Bendrosios infliacijos padidėjimas iki 2,1 % 2028 m. daugiausia siejamas su reikšmingu energijos kainų infliacijos padidėjimu, kurį nulems su klimato kaita susijusios fiskalinės priemonės, ypač naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS2) įdiegimas, bendrąją infliaciją, manoma, padidinsiantis 0,2 procentinio punkto^[10].

Prognozuojama, kad maisto produktų kainų infliacija trumpuoju laikotarpiu sumažės, vėliau padidės dėl uždelsto energijos kainų poveikio, o 2028 m. vėl sumažės (žr. 7 pav. b grafiką). Numatoma, kad ji sumažės nuo 2,5 % (2026 m. pirmąjį ketvirtį) iki 2,1 % (trečiąjį ketvirtį), o tai daugiausia lems neperdirbtų maisto produktų sudedamosios dalies pokyčiai. Šis sumažėjimas taip pat rodo pastaruoju metu smuktelėjusias tam tikrų maisto žaliavų, pavyzdžiui, cukraus, kakavos ir kavos, kainas. 2026 m. pabaigoje maisto produktų kainų infliacija turėtų išaugti iki maždaug 2,6 %, o dėl uždelsto didesnių energijos kainų poveikio 2027 m. pasiekti 2,9 %. Numatoma, kad 2028 m. maisto produktų kainų infliacija sumažės iki 2,3 %, rodydama mažėjančias žaliavų kainas ir spaudimą darbo užmokesčiui.

7 pav.

Energijos ir maisto produktų kainų infliacijos pagal SVKI prognozė

a) Energija pagal SVKI

(metiniai pokyčiai, %)

b) Maisto produktai pagal SVKI

(metiniai pokyčiai, %)

Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, turėtų likti šiek tiek pastovesnė, tačiau prognozių laikotarpiu kasmet sumažės 0,1 procentinio punkto – nuo 2,4 % (2025 m.) iki 2,1 % (2028 m.) (žr. 8 pav.). Nors infliaciją pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, taip pat veikia kainų spaudimas, kylantis dėl didesnių energijos kainų, manoma, kad poveikį sušvelnins šiek tiek sumažėjęs darbo sąnaudų spaudimas, anksčiau pabrangęs euras ir importo iš Kinijos skverbtis. Prognozuojama, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, bus 2,3 %, o iki prognozių laikotarpio pabaigos mažės tik labai pamažu ir sudarys 2,1 %. Tikimasi, kad paslaugų kainų infliaciją didins tam tikras su energija susijęs sąnaudų spaudimas, ypač veikiantis transporto paslaugas, nors šį poveikį stabdys nuosekliai mažėjančios darbo sąnaudos. Pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų infliacija trumpuoju laikotarpiu turėtų svyruoti ties dabartiniu lygiu dėl ankstesnio euro pabrangimo ir importo iš Kinijos skverbties slopinančio poveikio, nors jį iš dalies atsvers didesnis energijos sąnaudų spaudimas.

8 pav.

Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, euro zonoje

(metiniai pokyčiai, %)

Palyginti su 2025 m. gruodžio mėn. prognozėmis, bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė 2026 m. padidinta 0,7 procentinio punkto, daugiausia dėl energijos kainų infliacijos, o 2027 ir 2028 m. prognozė padidinta žymiai mažiau dėl ne energetikos dedamųjų (žr. 9 pav.). Bendrosios infliacijos prognozė 2026 m. padidinta daugiausia dėl to, kad, atsižvelgiant į prielaidas, buvo gerokai padidinta energijos kainų infliacijos prognozė. Sparčiai mažėjant prielaidų dėl naftos ir didmeninių dujų kainų trumpalaikiam šuoliui, likusiu prognozės laikotarpiu energijos kainų infliacijos prognozė buvo sumažinta (žr. 2 intarpą). Bendrosios infliacijos 2027 ir 2028 m. prognozė padidinta dėl uždelsto aukštesnių energijos kainų poveikio perkėlimo SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, ir maisto produktų dedamosioms. Infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, padidinimas iš dalies susijęs su šiek tiek didesnėmis vertėmis, pagrįstomis ekspertų vertinimu, siekiant atsižvelgti į stipresnį pakilusių energijos kainų poveikį, kuris, esant dideliems energijos kainų sukrėtimams, gali būti šiek tiek nuvertintas naudojant standartines modeliavimo priemones.

9 pav.

Infliacijos prognozės korekcijos, palyginti su 2025 m. gruodžio mėn. prognozėmis

(procentiniais punktais)

Numatoma, kad 2026 m. nominalusis darbo užmokestis toliau augs mažiau, o kitą prognozuojamo laikotarpio dalį iš esmės nesikeis, tačiau augimas bus spartesnis, negu numatyta gruodžio mėn. prognozėse. Remiantis Eurostato duomenimis, 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimas sumažėjo iki 3,7 %, palyginti su gruodžio mėn. prognozėse numatytu 3,9 % augimu. Numatoma, kad jis sulėtės nuo vidutiniškai 3,9 % (2025 m.) iki 3,1 % (2026 m. paskutinį ketvirtį), o 2027–2028 m. iš esmės svyruos ties šiuo lygiu (žr. 10 pav. a grafiką). Realiojo darbo užmokesčio augimas 2026 m. turėtų sulėtėti ir antrąją prognozių laikotarpio dalį pamažu artės prie našumo augimo (žr. 10 pav., b grafiką). Palyginti su 2025 m. gruodžio mėn. prognozėmis, atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo prognozė padidinta visam prognozės laikotarpiui, atsižvelgiant į tam tikrą infliacijos kompensavimo poveikį, susijusį su energijos kainų šoku.

10 pav.

Darbo užmokesčio raidos prognozė

a) Atlygis vienam samdomajam darbuotojui

(metiniai pokyčiai, %)

b) Realusis atlygis vienam samdomajam darbuotojui ir darbo našumas

(metiniai pokyčiai, %)

Prognozuojama, kad 2026 m. vienetinių darbo sąnaudų augimas sumažės tik nežymiai dėl mažesnio darbo užmokesčio augimo, kurį iš dalies atsveria mažiau augantis našumas. 2028 m., atsigaunant našumo augimui, toliau mažiau augs vienetinės darbo sąnaudos. Numatoma, kad vienetinių darbo sąnaudų augimas vidutiniškai sumažės nuo 3,1 % (2025 m.) iki 3,0 % (2026 m.), o 2028 m. – iki 2,1 %. Dėl lėčiau didėjančių vienetinių darbo sąnaudų BVP defliatoriaus augimas turėtų sulėtėti nuo vidutiniškai 2,5 % (2025 m.) iki 2,2 % (2028 m.). Palyginti su 2025 m. gruodžio mėn. prognozėmis, BVP defliatoriaus augimo prognozė šiek tiek padidinta visu prognozių laikotarpiu.

Nors pastaruoju metu importo kainų augimą stabdė brangstantis euras ir pigių prekių importas iš Kinijos, tikimasi, kad 2026 m. antrąjį ketvirtį jos smarkiai padidės dėl energijos žaliavų kainų. Prognozuojama, kad metinis importo defliatoriaus augimo tempas padidės nuo –0,1 % (2025 m.) iki 4,3 % (2026 m.). Vėliau jis turėtų sparčiai lėtėti dėl numatomo energijos kainų mažėjimo.

3 Alternatyvūs karo Artimuosiuose Rytuose ekonominių padarinių scenarijai

3.1 Alternatyvių scenarijų aplinkybių apžvalga

Atsižvelgiant į didelį neapibrėžtumą, gaubiantį galimus dabartinio karo Artimuosiuose Rytuose padarinius, poveikį energijos kainoms bei neapibrėžtumui, taip pat į šio karo padarinių plitimą ekonomikoje, šiame skirsnyje pateikiami orientaciniai alternatyvūs scenarijai, kuriais papildomas pagrindinio scenarijaus vertinimas^[13]. Šiuose scenarijuose atsižvelgiama į svarbias 2025 m. ECB pinigų politikos strategijos vertinimo pamokas, t. y. tai, kad, kilus dideliems sukrėtimams, poveikis infliacijai gali nebūti tiesinis, gali pasireikšti antrinis poveikis ir kad padidėjusio neapibrėžtumo ir kintamumo sąlygomis pagrindinė priemonė apie tai komunikuoti yra scenarijai. Jais iliustruojami hipotetiniai alternatyvios energijos žaliavų kainų raidos ir poveikio plitimo euro zonos ekonomikoje pavyzdžiai. Ekspertai šiems scenarijams tikimybės lygio nenustato – jie veikiau skirti pagrindiniams su konflikto poveikiu susijusiems neapibrėžtumo veiksniams paaiškinti. Į pagrindinį scenarijų įtraukta energijos žaliavų kainų raida, numatyta techninėse prielaidose (žr. 2 intarpą), ir stebimas finansų rinkų neapibrėžtumas, o kiti scenarijai – tai du galimi alternatyvūs energijos kainų, neapibrėžtumo ir jų poveikio plitimo ekonomikoje scenarijai. Jie skiriasi trimis pagrindiniais aspektais: pradinio energijos tiekimo sukrėtimo intensyvumu, sutrikimų trukme ir neapibrėžtumo lygiu (žr. 4 lentelę).

• Nepalankusis scenarijus: daroma prielaida, kad 2026 m. antrąjį ketvirtį sutrikdomi 40 % naftos ir SGD srautų per Hormūzo sąsiaurį – pirmiausia dėl sąsiaurio blokados, nors didelės žalos energetikos infrastruktūrai nepadaroma (be jau padarytos). Dėl to reikšmingai pakyla žaliavų kainos ir finansų rinkose laikinai padidėja neapibrėžtumas. Daroma prielaida, kad sutrikimai tęsiasi iki 2026 m. trečiojo ketvirčio, o vėliau tiekimo apimtis normalizuojasi. Kadangi daroma prielaida, jog sutrikimus sukėlė blokada, o ne infrastruktūros sunaikinimas, apribojimams išnykus, pasiūla gana greitai atsigauna.
• Griežtasis scenarijus: daroma prielaida, kad sutrikimai yra intensyvesni ir trunka ilgiau negu pagal nepalankųjį scenarijų. Energijos tiekimo sukrėtimas yra didesnis – daroma prielaida, kad (antrąjį ketvirtį) sutrikdoma 60 % naftos ir SGD srautų per Hormūzo sąsiaurį. Taip pat daroma prielaida, kad dalį sutrikimų sukelia kariniai veiksmai, darantys žalą energetikos infrastruktūrai, dėl to vėluoja tiekimo atkūrimas. Todėl tiekimo apimtis pradeda normalizuotis tik 2027 m. pirmąjį ketvirtį ir normalizuojasi nuosekliau negu pagal nepalankųjį scenarijų. Neapibrėžtumas padidėja labiau ir trunka ilgiau.

Į abu scenarijus įtraukiamas netiesiškumas, reiškiantis, kad netiesioginis ir antrinis poveikis euro zonos infliacijai yra stipresnis negu pagal pagrindinį scenarijų, ir daroma prielaida, kad pinigų ir fiskalinės politikos priemonėmis į tai nėra reaguojama. Remiantis 2025 m. pinigų politikos strategijos vertinimu, prielaidos dėl netiesinių korekcijų daromos siekiant įvertinti galimybę, kad didesnis energijos kainų sukrėtimas gali išplisti visoje ekonomikoje labiau negu mažesnis sukrėtimas. Kaip įprasta ekspertų prognozėse atliekant scenarijų analizę, šiuose scenarijuose daroma prielaida, kad pinigų ir fiskalinė politika, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, nesikeičia.

3.2 Pagrindinės alternatyvių scenarijų prielaidos

3.2.1 Energijos žaliavų kainos

Jei konfliktas ilgiau veiktų energijos tiekimą, naftos ir dujų kainos reikšmingai padidėtų. Pagal pirmiau aprašytus scenarijus energijos kainos kinta skirtingai (žr. 11 pav. ir 5 lentelę). Pagal pagrindinį scenarijų daroma prielaida, kad vidutinės ketvirčio naftos ir Europos dujų kainos aukščiausią lygį (atitinkamai apie 90 JAV dolerių už barelį ir 50 eurų už Mwh) pasiekia 2026 m. antrąjį ketvirtį, o vėlesniais ketvirčiais palyginti sparčiai mažėja. Pagal nepalankųjį scenarijų daroma prielaida, kad dėl tiekimo sutrikimų energijos kainos toliau sparčiai kyla: 2026 m. antrąjį ketvirtį naftos kainos pakyla iki beveik 120 JAV dolerių už barelį, dujų kainos – iki 90 eurų už MWh^[14]. Tačiau, kadangi daroma prielaida, kad tiekimo apimtis greitai normalizuojasi, nuo 2026 m. ketvirtojo ketvirčio kainos pradeda mažėti ir iki 2027 m. trečiojo ketvirčio priartėja prie numatytų pagrindiniame scenarijuje. Pagal griežtąjį scenarijų dėl daug stipresnio pradinio tiekimo sukrėtimo 2026 m. antrąjį ketvirtį naftos ir dujų kainos pakyla atitinkamai iki beveik 150 JAV dolerių už barelį ir 110 eurų už MWh. Kadangi tiekimo sutrikimų šalinimas užtrunka ilgiau, sukrėtimo poveikis kainoms laikosi ilgiau ir kainos krinta lėčiau. Todėl naftos ir dujų kainos gerokai viršija pagrindinio ir nepalankiojo scenarijų prielaidas visą prognozių laikotarpį. Tačiau, nepaisant pradinio sukrėtimo dydžio, tiek naftos, tiek dujų kainos didžiąją prognozių laikotarpio dalį nesiekia neutralių pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų skirstinių 95-ojo procentilio (taip pat žr. 4.1 skirsnį).

11 pav.

Prielaidos dėl energijos žaliavų kainų raidos

a) Nafta	b) Dujos
(kainų lygis, JAV dol. už barelį)	(kainų lygis, EUR/MWh)

3.2.2 Neapibrėžtumas

Abiejuose scenarijuose daroma prielaida, kad karo Artimuosiuose Rytuose eskalacija padidintų pasaulinį neapibrėžtumą ir paskatintų perkainojimą finansų rinkose, tik skirtingu mastu, o tai neigiamai paveiktų privatųjį vartojimą, investicijas ir prekybą. Pagal nepalankųjį scenarijų VIX indeksas, taikomas kaip pasaulinio neapibrėžtumo rodiklis, dėl karo padidėja maždaug 10 punktų, o vėliau, iki 2026 m. trečiojo ketvirčio, po truputį grįžta į 2025 m. pabaigoje buvusį lygį (žr. 12 pav. a grafiką). Todėl daroma prielaida, kad finansų rinkų kintamumas yra laikinas, nes tikimasi, kad, geopolitinei padėčiai toliau neblogėjant, o neapibrėžtumui mažėjant, finansinės sąlygos stabilizuosis. Pagal griežtąjį scenarijų VIX indeksas padidėja maždaug 14 punktų, panašiai kaip prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą ir ankstesniais geopolitinės įtampos laikotarpiais. Nors vėliau kintamumas po truputį mažėja, didelis neapibrėžtumas tvyro ilgai, o tam įtakos turi nemažėjantis geopolitinis neapibrėžtumas ir nestabilios rinkos nuotaikos^[15].

12 pav.

Finansų rinkos kintamumas ir finansiniai sukrėtimai

a) VIX indeksas	b) Euro zonos finansiniai sukrėtimai pagal griežtąjį scenarijų
(indeksas)	(baziniai punktai ir procentiniai nuokrypiai nuo BVAR modelio besąlyginės prognozės)

Pagal abu scenarijus dėl padidėjusio neapibrėžtumo taip pat didėja finansavimo kaina bankams ir įmonėms – dėl finansinių kintamųjų, obligacijų pajamingumo skirtumų ir akcijų kainų^[16]. Dėl VIX indekso šuolio gerokai padidėtų finansavimo kaina euro zonos bankams ir įmonėms. Pavyzdžiui, pagal griežtąjį scenarijų bankų ir įmonių obligacijų pajamingumo skirtumai iki aukščiausio taško padidėtų atitinkamai maždaug 70 ir 35 baziniais punktais, o per scenarijaus laikotarpį po truputį mažėtų. Euro zonos bankų akcijų kainos nukristų 10 %, euro zonos įmonių – apie 7 % (žr. 12 pav. b grafiką).

3.3 Poveikis pasaulio ekonomikai pagal įvairius scenarijus

Poveikis pasaulio ekonominiam aktyvumui ir euro zonos užsienio paklausai būtų didelis. Net jei būtų daroma prielaida, kad Artimųjų Rytų šalių vidaus ekonominis aktyvumas labai sumažėtų, tiesioginis poveikis pasaulio BVP ir euro zonos užsienio paklausai būtų nedidelis, nes prekyba su šiuo regionu sudaro nedidelę dalį^[17]. Tačiau, remiantis simuliacijų pagal ECB-Global modelį rezultatais, didesnį slopinamąjį poveikį darytų didesnės naftos ir dujų kainos. Naftos kainos nustatomos pasaulinėje rinkoje, todėl dėl sutrikimo Artimuosiuose Rytuose, naftos kainos pakyla visoms šalims. Dujų rinkos, priešingai, yra labiau regioninės: dujos iš Artimųjų Rytų daugiausia eksportuojamos į Aziją, konkuruojančia dėl dujų tiekimo su euro zona. Todėl daroma prielaida, kad didesnės dujų kainos tiesiogiai paveiktų Azijos šalis, euro zoną ir Jungtinę Karalystę, o JAV ir kitose pasaulio šalyse dujų kainos kiltų mažiau, nes tiesioginis poveikis šioms šalims yra mažesnis.

Makroekonominis poveikis pagal įvairius scenarijus yra skirtingas, priklausomai nuo energetinio ir neapibrėžtumo sukrėtimų trukmės. Pagal nepalankųjį scenarijų daroma prielaida, kad energijos kainų šuolis ir pasaulinis neapibrėžtumas yra laikini ir palyginti greitai išnyks. Todėl poveikis pasaulio realiosios ekonomikos aktyvumui ir infliacijai yra trumpalaikis: 2026 m. produkcija mažėja, infliacija didėja, bet vėliau ekonomika pamažu atsigauna. Pagal griežtąjį scenarijų, atvirkščiai, daroma prielaida, kad sukrėtimai yra didesni ir trunka ilgiau, todėl visus 2027 m. visame pasaulyje, įskaitant JAV, ekonomika auga lėčiau, o infliacija trumpuoju laikotarpiu yra didesnė (žr. 13 pav. a grafiką). Už euro zonos ribų taikomos pinigų politikos atsakomosios priemonės slopintų kainų dinamiką, tačiau šis poveikis pasireikštų tik po kurio laiko. Šalys, kurias didesnės energijos kainos paveikia labiau, ypač Azijos šalys, patirtų didesnių ekonominių nuostolių. Tačiau didesnės naftos ir dujų kainos būtų naudingos energijos eksportuotojams, pavyzdžiui, Norvegijai ir Kanadai.

Energijos eksporto sutrikimai Artimųjų Rytų šalyse neigiamai paveiktų pasaulinę paklausą, o po kurio laiko – ir euro zonos užsienio paklausą. Tiek pagal nepalankųjį, tiek pagal griežtąjį scenarijus energijos eksportas iš Artimųjų Rytų šalių būtų apribotas ir ekonominis aktyvumas šiose šalyse būtų sutrikdytas. Euro zonos prekyba ne energijos prekėmis su Iranu ir kitomis Artimųjų Rytų šalimis nėra intensyvi, tad daroma prielaida, kad papildomų, ne energijos tiekimo, sutrikimų nebūtų. Didesnės energijos kainos slopina pasaulio BVP, todėl mažėja ir euro zonos eksporto paklausa, tačiau šis poveikis yra kiek uždelstas. Dėl padidėjusio pasaulinio neapibrėžtumo visame pasaulyje mažėja akcijų kainos ir privačiosios investicijos, o tai taip pat slopina pasaulio ekonominį aktyvumą ir euro zonos užsienio paklausą (žr. 13 pav. b grafiką).

13 pav.

Poveikis JAV ir pasaulio, neįskaitant euro zonos, ekonomikai

a) JAV	b) Pasaulio ekonomika, neįskaitant euro zonos
(nuokrypis procentiniais punktais nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempo)	(nuokrypis procentiniais punktais nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempo)

3.4 Poveikis euro zonos ekonomikai pagal įvairius scenarijus

Pagal nepalankųjį scenarijų daroma prielaida, kad poveikis euro zonos ekonomikai yra laikinas ir kad dėl sukrėtimų laikinumo dalis infliacinio poveikio išblėsta (žr. 14 pav.). Šis poveikis daugiausia pasireiškia tuo, kad dėl didesnių energijos kainų mažėja realiosios disponuojamosios pajamos, silpnėja išorės paklausa, o dėl VIX indekso griežtėja finansavimo sąlygos, paveikdamos investicinius sprendimus. Remiantis simuliacijomis taikant ECB-BASE modelį, 2026 m. realiojo BVP augimas yra maždaug 0,3 procentinio punkto, 2027 m. – apie 0,1 procentinio punkto mažesnis negu pagal pagrindinį scenarijų. Energijos kainoms ir neapibrėžtumui normalizuojantis, BVP augimas šiek tiek atsigauna ir 2028 m. yra 0,2 procentinio punkto didesnis negu pagal pagrindinį scenarijų. Energetinis sukrėtimas yra pagrindinis lėtėjimo veiksnys, ypač mažinantis vartojimą. Prie to taip pat prisideda visame pasaulyje plintantis neigiamas poveikis, stabdantis euro zonos eksportą, ir neapibrėžtumas, veikiantis investicijas. Dėl didesnių energijos kainų bendroji infliacija pagal SVKI 2026 m. yra 0,9 procentinio punkto didesnė. Išaugusioms energijos kainoms gana sparčiai mažėjant, pagal šį scenarijų bendroji infliacija pagal SVKI 2027 m. yra 0,1 procentinio punkto didesnė, o dėl spartaus energijos kainų normalizavimosi po 2026 m. ir dezinfliacinio spaudimo 2028 m. ji yra 0,5 procentinio punkto mažesnė.

Pagal griežtąjį scenarijų daroma prielaida, kad energijos kainų poveikis yra stipresnis ir trunka ilgiau ir kad kartu pasireiškia didesnio neapibrėžtumo poveikis. 2026 ir 2027 m. realiojo BVP augimas yra atitinkamai 0,5 ir 0,4 procentinio punkto mažesnis, o 2026 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčius ketvirtiniai augimo tempai – neigiami (žr. 14 pav. a grafiką). Nors energetinis sukrėtimas tebėra pagrindinis tai lemiantis veiksnys, įtakos taip pat turi ir nuosmukį didina neapibrėžtumas kartu su visame pasaulyje išplitusiu neigiamu poveikiu. 2026 m. infliacija pagal SVKI yra 1,8 procentinio punkto didesnė ir lieka padidėjusi: 2027 m. – 2,8 procentinio punkto, 2028 m. – 0,7 procentinio punkto didesnė negu pagal pagrindinį scenarijų. 2027–2028 m. poveikis infliacijai pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, yra didesnis negu pagal nepalankųjį scenarijų daugiau kaip 1 procentiniu punktu.

14 pav.

Poveikis euro zonai pagal jo kanalus pagal nepalankųjį ir griežtąjį scenarijus

a) Realusis BVP	b) SVKI
(nuokrypis procentiniais punktais nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempo)	(nuokrypis procentiniais punktais nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempo)

Į šiuos scenarijus įtrauktas stipresnis netiesioginis ir antrinis poveikis infliacijai, palyginti su modeliu pagrįstais standartiniais elastingumais, siekiant atsižvelgti į tai, kad didelių infliacinių sukrėtimų poveikis kainoms ir darbo užmokesčiui nėra tiesinis, pavyzdžiui, kaip per 2021–2022 m. energetikos krizę. Istorinės tendencijos, įtrauktos į prognozių modelius, pavyzdžiui, ECB-BASE ir Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų naudojamus standartinius prognozių modelius, paprastai parodo, kad energijos kainų sukrėtimų poveikis kitoms vartotojų kainoms persiduoda palyginti ribotai. Tačiau patirtis didelės infliacijos laikotarpiu 2021–2022 m. rodo, kad po neįprastai didelių infliacinių sukrėtimų poveikis kainų sudedamosioms dalims gali persiduoti daug stipriau. Kodėl tuo laikotarpiu stebėtas poveikio persidavimas viršijo istorines tendencijas, galima paaiškinti keliais veiksniais, įskaitant išskirtinį energijos kainų sukrėtimo dydį, kitą galimą kainų nustatymo elgsenos netiesiškumą didelės infliacijos laikotarpiais, atsivėrimo po pandemijos dinamiką ir tiekimo suvaržymus keliuose sektoriuose. Tam tikrų pagrindinių modelio parametrų perkalibravimas leidžia sustiprinti poveikio perdavimo mechanizmus, palyginti su standartine modelio konfigūracija, atsižvelgiant į reikšmingą energijos kainų sukrėtimą, įtrauktą į nepalankųjį ir griežtąjį scenarijus. Visų pirma, remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, modelio parametrai, nulemiantys energijos kainų persidavimą kitoms kainoms ir darbo užmokesčiui, koreguojami taip, kad gaunami elastingumai patektų į intervalą tarp vertės, gaunamos pagal bazinio modelio kalibraciją, ir didesnio elastingumo, stebėto per pastarąjį infliacijos šuolį^[18].

15 pav.

Pagrindinių euro zonos kintamųjų prognozė pagal pagrindinį ir alternatyvius scenarijus

a) BVP	b) Nedarbas
(ketvirtiniai pokyčiai, %; dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguoti ketvirtiniai duomenys)	(darbo jėgos %)
c) SVKI	d) SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų
(metiniai pokyčiai, %)	(metiniai pokyčiai, %)
e) Energija pagal SVKI	f) Atlygis vienam samdomajam darbuotojui
(metiniai pokyčiai, %)	(metiniai pokyčiai, %)

Stipresnio poveikio persidavimo mechanizmai ne tik padidina pradinį infliacijos atsaką, bet ir reiškia pastovesnę kainų dinamiką prognozių laikotarpiu. Tiesioginis energijos kainų sukrėtimas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis trumpalaikį infliacijos padidėjimą, o stipresnis poveikio persidavimas maisto produktų kainoms ir tai, kad esama antrinio poveikio mechanizmų, prisideda prie ilgesnio infliacinio spaudimo antraisiais ir trečiaisiais prognozių laikotarpio metais. Jei nebūtų šių infliaciją didinančių mechanizmų, infliacijos atsakas būtų mažesnis tiek iš pradžių (dėl silpnesnio persidavusio poveikio), tiek vėlesniais metais, nes bazės efektai dėl mažėjančių energijos kainų lemtų spartesnį infliacijos mažėjimą. Ir atvirkščiai, stipresnė maisto produktų kainų reakcija ir netiesioginis bei antrinis poveikis didina spaudimą infliacijai pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, ir lemia pastovesnį bendrosios infliacijos didėjimą, taip pat ir dėl ilgesnį laikotarpį spartėjančio darbo užmokesčio augimo^[19]. Dėl realiųjų verčių pažymėtina, kad dėl stipriau persiduodančio poveikio iš pradžių BVP augimas sumažėja labiau, nes dėl didesnių energijos ir maisto produktų kainų mažėja namų ūkių realiosios pajamos ir pasireiškia neigiamas poveikis vartojimui, iš dalies – dėl didesnio nedarbo. Tačiau vėlesniais metais sparčiau augantis darbo užmokestis šiek tiek padidintų namų ūkių pajamas ir vartojimą, sušvelnindamas neigiamą poveikį BVP augimui. Be to, didesni infliacijos lūkesčiai mažintų realiąsias palūkanų normas, o tai taip pat skatintų investicijas vėlesniais prognozių laikotarpio metais.

3.5 Scenarijų analizės išlygos

Į šių scenarijų analizes neįtrauktas joks atsakas pinigų ar fiskalinės politikos priemonėmis, kuris sumažintų poveikį infliacijai, ir kiti kanalai, galintys turėti įtakos makroekonominiam poveikiui. Kaip įprasta ekspertų prognozėse atliekant scenarijų analizę, šiuose scenarijuose daroma prielaida, kad pinigų ir fiskalinė politika, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, nesikeičia. Tikėtina, kad reikšmingas infliacijos padidėjimas, ypač pagal griežtąjį scenarijų, iš dalies būtų kompensuojamas griežtesne pinigų politika arba fiskalinės paramos priemonėmis, kuriomis būtų galima sumažinti vartotojų energijos kainas, kaip nutiko 2022–2023 m. didelės infliacijos laikotarpiu. Kiti, konkrečiai į analizę neįtraukti kanalai: prekybos ne energijos produktais sutrikimai dėl tiekimo apribojimų, poveikis žaliavų, neįskaitant energijos, pavyzdžiui, trąšų ar aliuminio, kainoms, galimas teigiamas poveikis turizmui euro zonos šalyse, nes jos galėtų pasinaudoti turistų srautais, kurie kitu atveju tektų Artimiesiems Rytams, ir poveikis dėl migracijos spaudimo, susijusio su galima pabėgėlių krize.

4 Jautrumo analizė

4.1 Alternatyvūs energijos kainų raidos scenarijai

Iš alternatyvios energijos žaliavų kainų raidos matyti, kad pagrindinio scenarijaus prognozėse numatyta infliacija gali didėti, ypač trumpuoju laikotarpiu. Pagrindinio scenarijaus prognozės grindžiamos 2 intarpe išdėstytomis techninėmis prielaidomis. Atsižvelgiant į didelį su energijos kainomis susijusį neapibrėžtumą, kurį lemia tebesitęsiantis karas Artimuosiuose Rytuose, be paprastai taikomų 25-ojo ir 75-ojo procentilių, šioje jautrumo analizėje taip pat nagrinėjami alternatyvūs didėjimo ir mažėjimo scenarijai, sudaryti pagal naftos ir dujų kainų skirstinių, apskaičiuotų pagal pasirinkimo sandorius, 5-ąjį ir 95-ąjį procentilius^[20]. Iš skirstinių, apskaičiuotų pagal pasirinkimo sandorius, matyti, kad trumpalaikė rizika naftos kainoms yra gerokai didesnė. Tam įtakos turi investuotojų susirūpinimas, kad jau sutrikdyti naftos srautai per Hormūzo sąsiaurį, sudarantys apie 20 % pasaulinės pasiūlos, gali būti trikdomi ilgesnį laikotarpį, o galimybės trumpuoju laikotarpiu krovinius nukreipti kitais maršrutais yra ribotos (žr. 16 pav.). Tokiomis aplinkybėmis dėl nepakankamų saugyklų pajėgumų ilgainiui gali sumažėti ir pati naftos gavyba. Be to, rinkos dalyviai taip pat nerimauja, kad kariniai smūgiai gali pakenkti regioniniams naftos gavybos pajėgumams ir sukelti ilgiau truksiantį poveikį. Ilgesnio laikotarpio rizikos suvokimas, priešingai, tebėra kiek labiau subalansuotas, o tai gali reikšti, kad investuotojai tikisi, jog konfliktas ir toliau neplis. Iš skirstinių, apskaičiuotų pagal pasirinkimo sandorius, taip pat matyti, kad dujų kainų kilimo rizika yra didesnė, atsižvelgiant į tai, kad apie 20 % pasaulio SGD gabenama per Hormūzo sąsiaurį. Vertinant ir su pagrindiniu scenarijumi lyginant procentines vertes, pažymėtina, kad dujų kainų kilimo rizika yra didesnė negu naftos kainų, nes šiuo metu Europos dujų atsargos yra istoriškai mažos. Taip pat nuolat atliekama tiek naftos, tiek dujų kainų jautrumo analizė. Kiekvienu atveju apskaičiuojamas sintetinis energijos kainų indeksas (naftos ir dujų kainų raidos scenarijų svertinis vidurkis), o poveikis vertinamas taikant ECB ir Eurosistemos makroekonominius modelius. Šių modelių vidutiniai rezultatai pateikti 6 lentelėje. Šie rezultatai pagrįsti modeliais, taikomais standartiniu prognozavimo režimu, ir neapima jokių padidėjusių elastingumų, susijusių su netiesioginiu ir antriniu poveikiais, įtrauktais į 3 skirsnyje aprašytus Artimųjų Rytų scenarijus.

16 pav.

Alternatyvios prielaidos dėl energijos kainų raidos

a) Prielaida dėl naftos kainos

(JAV dol. už barelį)

b) Prielaida dėl dujų kainos

(Eur / MWh)

4.2 Alternatyvūs valiutos kurso raidos scenarijai

Iš alternatyvių valiutos kurso raidos scenarijų matyti, kad euras gali toliau brangti, ypač vidutiniu laikotarpiu, o iš to galima spręsti apie tam tikrą lėtesnio augimo ir mažesnės infliacijos riziką. Pagal pagrindinį prognozių scenarijų daromos techninės prielaidos, kad valiutos kursas prognozių laikotarpiu nesikeičia. Alternatyvūs didėjimo ir mažėjimo scenarijai apskaičiuoti pagal iš pasirinkimo sandorių išvestų neutralių JAV dolerio ir euro kurso, fiksuoto 2026 m. kovo 11 d. ir atspindėjusio nedidelio euro brangimo tendenciją, skirstinių 25-ąjį ir 75-ąjį procentilius (žr. 17 pav.). Šių alternatyvių scenarijų poveikis vertinamas naudojant ECB ir Eurosistemos ekspertų makroekonominius modelius. 7 lentelėje parodytas pagal šiuos modelius apskaičiuotas vidutinis poveikis produkcijos augimui ir infliacijai.

17 pav.

Alternatyvūs JAV dolerio ir euro kurso raidos scenarijai